2015/09/21

Laikas sau: kas tai per padaras?!

Nežinau, kaip jūs, bet aš labai mėgstu moteriškus žurnalus. Jau nuo pat vaikystės nepraleisdavau nė vieno mamos į namus partįsto numerio. Skaičiau viską iš eilės (šiandien pagalvoju, kad gal kai kurioms temoms buvo per anksti... Na, kas buvo - pražuvo :): nuo grožio patarimų iki santykių vingrybių, nuo sodo-daržo reikalų (???) iki asmenybės subtilybių. Ir puikiai atsimenu, kad beveik kiekvienam žurnale buvo rašoma apie tą stebuklingą dalyką, laiką sau, kuris kiekvienam žmogui toks reikalingas, bet kažkaip niekas jo, kaip kokios Loch Neso pabaisos (ji tikrai egzistuoja, ką norit, tą sakykit) neranda. Tai va, ir vėl nespėjus nieko, ką laiko nematuojančioje vaizduotėje buvau sau susiplanavusi, susimąsčiau apie savo laiką sau ir kiek jo mano kasdienybėje egzistuoja.




Visai neseniai perskaičiau trečiąją "Bridžitos Džouns" dalį, tą, kurią daugelis kritikavo už visiškai su gyvenimu nesusitvarkančios vidutinio amžiaus moteriškės vaizdavimą, ir nors daugelis vargšę su dviem vaikais likusią ir vis dar televizoriaus pultelio veikimo neperkandusią Bridžitą peikia, aš ją puikiai suprantu. Daugeliui knygą perskaičiusiųjų pasirodė, kad Bridžita - visiška apsileidėlė ir iš jos maža abu vaikus atimt. Kaip gi ji, likus našle, nesugeba vaikų tobulai suruošti į mokyklą, siekti karjeros, nesamdyti auklės, išblizginti namus, kas antrą dieną lankytis sporto klube, rengtis tik madingiausiais drabužiais, susirasti svajonių jaunikio, turėti daug sekėjų "Twitteryje", parašyti knygos, prižiūrėti savo pensininkės mamos, kas rytą pasidaryti tobulą makiažą, nepriekaištingai gaminti ir t.t.?! Juk jei ji šių dalykų nedaro, ji - tikrų tikriausia apsileidėlė!

Kaip man vargšės Bridžitos, kuri kabinasi į gyvenimą kaip tik išmano, pagailo... Apie kokius dar makiažus ir anticeliliutinius įvyniojimus galima galvoti, kai reikia privačios mokyklos (kur vaikus veda iš pažiūros tobulos mamos-robotai (ok, čia pati prikūriau, bet, manau, kad tobulos moterys iš tikrųjų yra robotai. amen.) piknikui prikepti kalną sumuštinių, išnaikinti vaikams utėles (taip!) ir tiesiog išgyventi kasdienybę? Žinoma, ką aš čia suprantu, nei aš vaikų, nei skyrybų apturėjus. Tačiau man labai pikta už visas pasaulio bridžitas, kurios, vargšės, neriasi iš kailio ir iš paskutiniųjų bando bent vienos kojos pirštu prisiliesti prie tų negailestingų "normalumo" rėmų... Ir lekia per gyvenimą liežuvį iškišusios, kol vaikai užauga, sodai nužydi, diedas palieka, o strėnas surakina išvarža.

Viską čia komentuoju tik iš savo varpinės, todėl šiandien, tįsdama vos atkeliamus maišus iš parduotuvės namo, ir susimąsčiau, kiek gi aš turiu to laiko sau? Vyresnieji giminaičiai man nuolat sako, kad dabar-  pats gražiausias mano amžius: mokslai jau baigti, darbas yra, visos pajamos - tik mano reikėms, jokių vaikų, kuriems reikia pirkt pampersus, žaislus, ledus ir skiepus nuo gripo, maždaug - gyvenk ir žvenk. Tai ir to laiko sau turėtų būt į valias, todėl neįmanoma, kad nuo nemigos, streso ir įtampos gali pajuoduot paakiai, kad būna dienų, kai krenti į lovą kryžium su drabužiais (ne dėl gero vakarėlio, o dėl to, kad iš darbo parsivilkai spengiančia galva ir neplautų indų bei skalbinių krūva pribaigė iš pirmo žvilgsnio). Mano laikas sau dažniausiai apsiriboja dušu, išlygintais drabužiais, nuvalytais batais ir daugiau nei 6 valandom miego per parą. Ir kai paskaitau tuos samprotavimus, kad privalai bent vieną valandą dienoj savanaudiškai skirti sau, pagalvoju, kur aš tą savo valandą padedu? Skrolindama FB feedą? Stovėdama kamšty? Atsakinėdama į nesibaigiančius emailus? Kur mano SPA? Kur mano dumblo įvyniojimai ir deimantiniai šveitimai? Tikiuosi, bent pensijoj, kam kitam aš tą fondą kaupiu? Ai, kruisui su neribotais gin&tonic...


Ir dar čia visai neseniai skaičiau straipsnį, kaip žinoti, kad dar nesi pasiruošęs vaikams. Vienas iš punktų - mėgsti valgyti tyloje. Taip! Nepakenčiu, jei kas ryte maišosi po kojom, jei jau keliuosi 6 val, tai būkit mieli ir mano paryčių savo lakstymais negadinkit. Tyla, ramybė, visagalis internetas ir kava. Visiška prabanga. Jei kas žinot, kaip ir iš kur ištraukto to laiko sau, pasidalinkit. Nes aš bandžiau ir laiko planavimo appsus, ir interneto ribojimą, ir buities ignoravimą, tačiau vis vien laikas sau susiaurėja sulig švarių kojinių paieškomis, plaukų išsiplovimu ir YouTube klipų žiūrėjimu prieš miego. Taip sakant girls just wanna have fun! :D

Ok, tai tiek šios dienos evangelijoj. Einu pasilepint laiku sau, dar žinomu kaip ėjimas gult prieš vidurnaktį. Nedažnai, oi nedažnai tokia prabanga! :D

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą